ŠVENTOJI KVIEČIA MINĖTI BALTŲ VIENYBĖS DIENĄ

Šių metų pavasarį Šventojoje startavęs renginių ciklas „Šventoji – vėjų žemė“ baigia savo kelionę šventėje per Baltų vienybės dieną. Naujai atgimęs renginys rugsėjo 22-25 dienomis kvies aplankyti parodą, filmo peržiūrą, lietuvių ir latvių turgelį, ir bendruomeniškai praleisti laiką prie gausaus vaišių stalo.

 

Baltų vienybės diena kasmet minima rugsėjo 22 dieną, pažymint 1236 metais įvykusį Saulės mūšį, kurio metu sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas. 2000 metais Lietuvos ir Latvijos Parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Viena iš baltų genčių – kuršiai gyveno Lietuvos šiaurės vakarų, šiandieninės Klaipėdos ir Palangos apylinkėse, į vakarus nuo Kuržemės iki Ventos žiočių Baltijos jūroje. Mes, lietuviai ir latviai, didžiuodamiesi savo baltiškąja kilme, stengiamės geriau pažinti, išsaugoti ir skleisti savo istoriją bei kultūrą, kurioje slypi mūsų praeitis, mūsų pradžia. „Po sėkmingo projekto Šventojoje kuriant dokumentinį filmą „Vėjų žemė“, norisi tęsti vietinės kultūros pažinimą ir puoselėjimą. Norime rasti, tai kas jungia, o ne kas skiria bendruomenę. Krašto istorija, baltiška kultūra – neišsemiami klodai, kurie įkvepia siekti šio tikslo“, – dalinasi šventės organizatorių – Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorė Vita Petrauskienė.


Rudens lygiadienis, diena be automobilio ir filmo peržiūra

Baltų vienybės diena Šventojoje prasidės rugsėjo 22-ąją per rudens lygiadienį. Nuo 12 val. vyks paroda „Skarų kalba“, kurią pristatys Liepojos menų ir kultūros centro taikomosios dailės studija „Kursa“ ir  šventojiškė tekstilininkė Audronė Bukauskienė. Parodą bus galima aplankyti visas tris dienas iki rugsėjo 24 dienos Šventosios paviljone. Parodoje matysite studijos „Kursa“ audėjų darbus, tai – pietų Kuržemės regiono etnografinių skarų kopijos. Šventojiškės menininkės Audronės Bukauskienės skaros – tai baltų simbolikos paieškos ant audinio, naudojant siuvinėjimo, aplikacijos ir skiautinių technikas.

Rugsėjo 22-ąją taip pat minima tarptautinė diena be automobilio, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai. Tad visi kviečiami į šventę atvykti kitokiomis susisiekimo priemonėmis – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu  ar rinktis visuomeninį transportą. Rugsėjo 22 dieną viešojo transporto paslaugos Palangos miesto gyventojams ir svečiams Palangos miesto savivaldybės teritorijoje bus teikiamos nemokamai.

Rugsėjo 22 dienos vakare Šventosios centriniame paviljone bus rodomas filmas „Tarp pilkų debesų“ (rež. Marius Markevičius). Tai jautrus prisilietimas prie Baltijos šalių istorinio skaudulio, ir ne tik prie istorinio – tai, kas tuo metu vyko žmonių gyvenimuose, galima pavadinti visos žmonijos skausmu, kurį apmalšinti teįstengia vienas vienintelis dalykas – begalinė meilė…


Šurmuliuos kuršiškas turgelis ir kvepės ant ugnies gaminamas maistas

Nuo rugsėjo 24 d. ryto iki 25 d. vakaro šurmuliuos kuršiškas lietuvių ir latvių turgelis, kuriame bus galima įsigyti lietuvių ir latvių tautinio paveldo maisto gaminių, papuošalų, mezginių ir pasigrožėti amatininkų dirbiniais. Nuo 14 valandos visi kviečiami dalyvauti šiandienos amatininkų siūlomose edukacijose, sužinoti viliojančias tradicinės virtuvės paslaptis. Šventosios pėsčiųjų aikštėje kūrensis laužavietės, prie kurių bus galima pasišildyti bei paskanauti karštos medžiotojų sriubos. Nuo 16 valandos išvysime įvairių folkloro ansamblių ir tautinių šokių kolektyvų pristatymus ir pasirodymus. Dalyvauja: Rucavos tradicijų klubas, PKJC folkloro ansamblis „Mėguva“, Kretingos rajono kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Rangė“, vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Toncius“, Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis „Šateike“ ir kiti.


Bendruomenių susitikimai

Rugsėjo 24 dieną nuo 16 val. Šventosios pėsčiųjų aikštėje kuršių krašto bendruomenės ir visi lankytojai bus kviečiami susėsti už bendro stalo. Žemaitijos krašto kulinarinio paveldo tradicijas pristatys ir apdainuos  Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis ,,Mėguva”. Jie įsikūrė 1988 metais ir pasivadino istorinės kuršių žemės, kurios centru buvo Palanga, pavadinimu – ,,Mėguva”. Jų pagrindinis tikslas – tęsti Palangos krašto tradicijas. Šventės svečiai Latvijos etnografinio ūkio ,,Zvanitaji” šeimininkės siūlys senovės tradicijų su šiuolaikinėmis interpretacijomis. Supažindins su Rucavos krašto gyventojų valgiais, paveldėtais iš senųjų kuršių: rugine duona, baltuoju sviestu. Gražų bendruomeniškumo pavyzdį rodys ir kiti šventės svečiai. „Sukurkime vieningą šventę – pakvieskime draugus, kaimynus, dainuokime, šokime, atsineškime vaišių sau ir kaimynui, dalinkimės pasakojimais ir mintimis“, – ragina kultūrinės veiklos vadybininkė Mantė Lukošienė.

Skip to content