Palangos Jurginių festivalis. Apie programos veiklas

Šventės pradžia: vaikai, kūryba ir pirmieji susitikimai su tradicija

Balandžio 22–26 dienomis Palangoje vyks jau daugiau nei tris dešimtmečius puoselėjamas Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“. Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktos Palangos Jurginės kviečia patirti gyvą tradiciją – ne tik stebėti, bet ir būti jos dalimi: dainuoti, judėti, įsiklausyti į gamtą ir save. Jurginės Palangoje – tai pavasario „atrakinimo“ metas, kai simboliškai budinama žemė, pradedamas naujas gyvybės ciklas ir pasitelkiant modernias idėjas atgaivinami senieji papročiai.

Balandžio 23-oji Jurginių festivalyje skirta kūrybai ir gyvai istorijai. Rytą, 10 val., Palangos botanikos parko oranžerijoje vyks „Žaliosios dirbtuvės“ – kūrybinė edukacija 6–10 metų vaikams, kurioje mažieji ne tik kurs savitus molinius vazonėlius, bet ir sodins į juos pavasario gėles, taip patirdami tiesioginį ryšį su augimu ir žeme (registracija: floristas@botanikosparkas.lt). Popietę, 16 val., Palangos burmistro J. Šliūpo muziejus kvies šeimas į renginį „Skautai apie Jurgį ir akmenį“, atskleisiantį Palangos, kaip skautiškos tradicijos vietos, istoriją. Ilgametė skautė Nomeda Bepirštytė pasakos apie šv. Jurgio simboliką, Jono Šliūpo vaidmenį ir paslaptingą skautų akmenį, o renginį papildys svečių iš Klaipėdos pristatomos skautų veiklos bei išvyka į Birutės parke esantį skautų slėnį (registracija: j.sliupo.muziejus@lnm.lt). Dieną užbaigs 17 val. Palangos kurorto muziejus atidaroma paroda „Atrakink Šv. Jurgio paslaptis“, kurioje lankytojai galės išvysti per kelis šimtmečius kintančius šv. Jurgio vaizdinius – nuo tradicinių dievdirbių darbų iki įvairių meno formų, atskleidžiančių šio simbolio vietą Lietuvos kultūroje.

Jurgio mugė, amatai, skiautinių paroda ir kanklių garsai

Balandžio 24-oji Jurginių festivalyje kviečia pasinerti į tradicijų, amatų ir bendrystės šurmulį. Nuo 9 iki 15 val. ir visą Jurginių savaitgalį Palangos turguje ir Senojo turgaus gatvėje šurmuliuos Jurgio mugė. Lankytojai galės ne tik įsigyti rankų darbo dirbinių ar gardumynų, bet ir patys įsitraukti į kūrybą: dekoruoti Jurgio meduolius, išbandyti gintaro dirbinių edukacijas, susipažinti su smilkalų gamybos paslaptimis ar susikurti savo odinį aksesuarą. Mugėje netrūks ir pavasario skonių – vyks arbatų degustacijos, o šeimų su vaikais lauks pažintys su HBH žvėrinčiaus gyventojais. Visą dieną mugės erdvėje skambės gyva muzika – kanklininkai, šokėjai ir dainininkai kurs ypatingą atmosferą, kviesdami ne tik klausytis, bet ir įsitraukti. Šventinę nuotaiką papildys senoviniai dviračiai, fotosesijos, „plieniniai žirgai“ bei lobių turgus, kuriame kiekvienas galės atrasti savo istoriją.

Tą pačią dieną Palangos botanikos parke vyks žemės meno konkursas „Jurgio raktai“, subursiantis pajūrio bendruomenes, įvairias organizacijas ir ugdymo įstaigas. Dalyviai kurs menines kompozicijas iš natūralių medžiagų, interpretuodami vieną svarbiausių Jurginių simbolių – raktą. Iš viso parke bus sukurta 10 žemės meno kūrinių, kuriuos dalyviai užbaigs iki 18 val., o jais grožėtis galės visi lankytojai iki pat festivalio pabaigos.

Popietę, nuo 13 iki 16 val., Jurginių tradicijos persikels į žirgynus – vyks „Atvertų vartų“ iniciatyva, kviečianti iš arčiau pažinti žirgus ir jų augintojus. Žirgai nuo seno buvo neatsiejama Palangos gyvenimo dalis – jie lydėjo žmones kelionėse, darbuose ir šventėse, o per Jurgines buvo vedami aplink Birutės kalną, tikint, kad tai atneš sveikatą ir sėkmę. Šiandien ši tradicija atgyja per pažintį ir bendravimą – lankytojai galės apsilankyti žirgynuose „JSK Happy Horse“(registracija: +370 67722155)  ir „Horse and raider“ (registracija: +370 686 12900).

15 val. Palangos kurorto muziejaus kieme bus atidaryta skiautinių paroda „Jorės vėjyje“. Tai kruopštaus rankų darbo ir kūrybiškumo šventė, kurioje dalyvauja kūrėjos iš įvairių Lietuvos regionų bei Latvijos. Skiautinių menas čia atsiskleidžia kaip tvarumo ir istorijų pasakojimo forma – kiekvienas kūrinys sudėliotas iš skirtingų audinių fragmentų, kurių kiekvienas turi savo praeitį ir prasmę. Parodos atidarymas taps jaukia susitikimo erdve, kurioje bus galima pabendrauti su autorėmis ir pasisemti įkvėpimo.

Iškart po skiautinių parodos atidarymo, 16 val, Palangos kurorto muziejuje vyks kun. dr. Sauliaus Stumbros paskaita „Šventasis Jurgis liaudiškojo pamaldumo kontekstuose“. Joje bus atskleista šio šventojo vieta krikščioniškoje ir liaudiškoje tradicijoje – nuo kario ir kankinio įvaizdžio iki žemdirbių globėjo, kurio prašyta gero derliaus ir gyvulių apsaugos. Paskaita leis giliau suprasti Jurginių prasmę kaip pavasario, darbų pradžios ir bendruomeniškumo šventę.

Dieną vainikuos 21 val. Palangos kurorto muziejuje vyksianti Jorės naktis. Joje skambės Žemynos kanklių grupės koncertas „Kanklių sakmės“, skirtas pažymėti, kad 2026-ieji – Kanklių metai. O po jo visi kviečiami į bendrą pasidainavimą pagal L. M. Rėzos užrašytas dainas. Dainuos visi norintys, o žodžiais pasirūpins organizatoriai.

Visa Palanga tampa viena scena

Balandžio 25-oji – šeštadienis – pati gyviausia Palangos Jurginių diena. Nuo pat pirmųjų popietės valandų miestas ima skambėti folkloro ansamblių balsais – jie pasirodo ne vienoje vietoje, o pasklinda po erdves, kviesdami judėti kartu. Visas Palangos miestas tampa šventine scena.

14 val. galima pradėti dieną pasirinkus sau artimiausią patirtį. Vieni keliaus į žirgyną „Horseland“, kur laukia pažintis su žirgais – vienu svarbiausių Jurginių simbolių (registracija laura@horseland.lt). Kiti rinksis muziką – Palangos viešojoje bibliotekoje vyks styginių instrumentų ansamblio „Šilko stygos“ koncertas. Tai jautrus, šiuolaikiškai interpretuotas lietuviškos muzikos skambesys, kuriame tradicinės kanklės susilieja su arfa ir kontrabosu. Programoje „Pavasario skambesiai“ atsiskleis lietuviškų melodijų šiluma – lyg subtili, gyva dovana šiai šventei.

Toliau šventė ima judėti. 15.30 val. prasideda eitynės su žirgais – jos išjudina miestą ir kviečia eiti kartu. Tai ne paradas, o gyvas veiksmas, vedantis į Birutės parką. Čia 16 val. prasideda gamtos ir folkloro sutartinė – balsai skamba ne scenoje, visi ansambliai sustoja aplink parko tvenkinį, tarp medžių, susilieja su vėju, paukščiais ir žingsniais. Po sutartinių ansambliai pasklinda po parką, sustoja prie skirtingų medžių, juos pagerbia dainomis ir šokiais. Žiūrovas sekdamas vieną folkloro grupę išgyvens visą šios tradicijos gylį. Po šios kelionės visi susitinka pievoje už rožyno, kur kartu su žirgais sukami rateliai, kol ragų garsai pakviečia kilti į Birutės kalną.

17.30 val. visi susirenka prie Birutės kalno – čia vyksta simbolinis jo pagerbimas. Ansambliai sudainuoja keletą giesmių, pasako linkėjimus ir norus Birutei mesdami gintaro dulkes į kūrenamą ugnį.

Palangos vaikų ir profesionalų kurta Jurgio legendos animacija medžių fone

Vakare, 21 val., prie Gintaro muziejaus laukia misterija „Jurgio legenda“. Tai šiuolaikinė šventės kulminacija, kurioje atgyja senoji sakmė apie gėrio ir blogio kovą. Šviesos, garsas ir vaizdas susilieja su aplinka – legendos pasakojimas persikelia į medžių lajas, kur animacijose atgyja vaikų piešiniai. Animacijai personažus kūrė Palangos senosios gimnazijos ir Palangos St. Vainiūno meno mokyklos moksleiviai. Tai bus reginys, kur susitinka tradicija ir šiandiena.

O jei dar liks jėgų – 22 val. Kurhauzo koncertų salėje prasidės „Žirgapolkės“ naktišokiai. Net jei nemoki šokti, būsi pakviestas į ratą, nes Jurginėse svarbiausia ne tobulumas, o buvimas kartu.

Jurginėjimas – šeimų, žaidimų, šokio ir kiaušinienės kepimo šventė

Balandžio 26-oji (sekmadienis) – Jurginių festivalio uždarymas. Rytą pradeda bėgimas iš Šventosios į Palangą – pusmaratonis „Pralenk žirgą“, simboliškai primenantis žmogaus ir žirgo ryšį (registracija ir informacija www.sportpalanga.lt). 12 val. ant Birutės kalno, prie Šv. Jurgio koplyčios, vykstančios Šv. Mišios atgaivina istorinę Jurginių tradiciją. Kadaise tai buvo vieni svarbiausių atlaidų pajūryje, į kuriuos susirinkdavo žmonės iš viso regiono – malda ir procesijos žymėdavo naujo darbų ir gyvybės ciklo pradžią. Dalyvauja folkloro ansambliai ir Palangos parapija.

Smagiausia dienos dalis – 13 val. Birutės parke prie rotondos vykstantis Jurginėjimas, dar vadinamas „Kiaušinienės pikniku“. Čia susirenka folkloro ansambliai, bendruomenės, šeimos ir visi šventės dalyviai – nebe stebėti, o būti kartu. Skamba gyva muzika, sukasi rateliai, vyksta liaudiški žaidimai, o šventės erdvė tampa atvira kiekvienam prisijungti.

Jurginėjimo metu laukia ir gausybė edukacijų bei patirčių: Žolinčių akademijos punktas kvies išbandyti „Jurgio masažą“, sužinoti sveikatinimo paslapčių ir susipažinti su žolelių produktais; čia pat kepama Kartenos duona vilios kvapu ir jaukumu. Mažuosius ir šeimas įtrauks Gintaro muziejaus edukatorės Giedrės veikla apie Šv. Jurgio smaką – bus galima ne tik sužinoti skirtumus tarp slibino, drakono ir smako, bet ir susikurti savo personažą. Kūrybinių dirbtuvių metu su Nora Griciuviene bus gaminamos rankų darbo lėlytės, su Vilija Ratautiene – mokomasi juostų pynimo, o skautai kvies pažinti gyvūnų pėdsakus, pinti apyrankes ir net išbandyti laikinas tatuiruotes. Vakarų (Jūros) šauliai pristatys praktinius įgūdžius – nuo pirmosios pagalbos iki stovyklavimo pagrindų, o Jonas Kavaliauskas(„Etnopramogos“) įtrauks į tradicinius lietuviškus etno žaidimus. Mažiausiųjų džiaugsmui – galimybė pabendrauti su žirgeliu.

Jurginėjimo dalyviai kviečiami atsinešti kiaušinių kiaušinienės kepimui. Keptuvėmis ir ugnimi pasirūpins organizatoriai, tad belieka atsinešti gerą nuotaiką ir prisijungti prie bendro pikniko. Ši diena simboliškai užbaigia visą Jurginių ciklą – nuo žemės budinimo apeigų iki bendro buvimo joje. Tai paskutinis šventės akordas, kai per dainą, žaidimą, maistą ir bendrystę užtvirtinamas žmogaus ryšys su gamta ir tradicija. Jurginės čia baigiasi ne tyliai – jos išsisklaido žmonėse, išsinešamos kaip patirtis, kuri dar ilgai gyvena viduje.

Pažadinkime žemę kartu

Palangos Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus!“ – tai ne vien renginių programa, o gyva patirtis, kviečianti iš naujo atrasti ryšį su žeme, tradicija ir vienas kitu. Nuo pirmųjų vaikų žemės budinimo apeigų iki bendro Jurginėjimo Birutės parke – visa šventė kuria vientisą ciklą, kuriame pavasaris ne ateina savaime, o yra pažadinamas.

Šiomis dienomis Palanga keičiasi – ji tampa gyva tradicijos erdve. Miestas prisipildys folkloro ansamblių balsų, judesio ir spalvų: beveik 500 dalyvių iš visos Lietuvos susirinks čia dainuoti, groti, šokti ir dalintis tuo, kas gyva ir tikra. Gatvėse ir parkuose išvysime Palangos kultūros centro folkloro ansamblį „Mėguva“, Vilniaus universiteto „Ratilio“, Vilniaus „Labingį“, „Nalšią“, „Poringes“, „Virvytę“, Kaišiadorių „Verpetą“, Neveronių „Viešią“, VDU „Linago“, Ukmergės „Pyniavą“, Panevėžio „Raskilą“, Šiaulių „Salduvę“, Mažeikių „Alksną“, Telšių „Čiūčiuruks“, Klaipėdos „Alką“, Kretingos „Andulē“, Girkalių „Žiogupį“, Žemynos kanklių grupę ir styginių ansamblį „Šilko stygos“.

Palanga šiuo metu mirgės tautiniais kostiumais, skambės skudučiai, dūdmaišiai, kanklės, o dainos sklis ne nuo scenos, o iš visų miesto kampų – tarp medžių, šalia jūros, žmonių būriuose. Tai šventė, kurioje nėra aiškios ribos tarp atlikėjo ir žiūrovo – kiekvienas tampa jos dalimi.

Jurginės kviečia ne skubėti, o įsiklausyti. Eiti kartu su eitynėmis, sustoti sutartinių skambesyje, prisėsti ant žemės, įsilieti į ratelį ar kartu užtraukti dainą. Tai laikas, kai prisimename, kad žemė gyva – ir mes esame jos dalis.

Tegul Jurgis atrakina žemę ir išleidžia šilumą bei naują pradžią – ne tik gamtoje, bet ir mumyse.