Senovės baltų mitologijoje Saulė turėjo dukras, kurios vakarais leisdavosi į jūrą pailsėti. Pasakojama, kad Saulei leidžiantis virš Baltijos jūros ties Palanga, jos dukros tarsi „maudosi“ bangose, todėl saulėlydžiai čia būna ypatingai ryškūs ir spalvingi – lyg tikras dangiškas reginys. Žmonės tikėjo, kad tuo metu jūra įgauna magiškų galių.
Manoma, jog Palanga buvo viena iš vietų, kur senovės baltai garbino Saulę – ant Birutės kalno galėjo vykti Saulės palydėjimo apeigos, o per vasaros saulėgrįžą žmonės stebėdavo jos kelią virš jūros.
