Jurgi, paimk raktus

Jurginės – tai pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė plačiai žinota Žemaitijoje. Dažnas folkloro puoselėtojas Lietuvoje žino, kad pasveikinti pavasarį, sutikti Jurgines jis turiningai gali Palangoje – čia jau seniai rengiamos tradicinės Jurginių šventės.
Švenčių „Jurgi, paimk raktus“ organizatorė – Palangos kultūros centro etnografė Zita Baniulaitytė.
Legendomis apipintas Birutės kalnas – šventa vieta ne tik palangiškiui, bet ir kiekvienam lietuviui. Pagrindinė šventyklos ašis rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės arba Jorė. Pavasario pradžia mūsų senoliams buvo gyvenimo, atgimimo, galimybės išsaugoti gyvybę ir ją gausinti metas.
Palangos kultūros centras nuo 1990 metų puoselėja atkurtą Jurginių šventės tradiciją XXI a. kurorto aplinkoje. Kasmet į Palangą iš įvairių Lietuvos vietų susirenka folkloro ansambliai, kurių procesija, virtusi linksmomis eitynėmis, keliauja į Birutės parką. Čia pavasarinėmis dainomis, sutartinėmis, įvairiausių liaudies instrumentų ulbėjimais rungtyniaujama su paukščiais. Sukami rateliai apie pradedančius žaliuoti parko medžius tol, kol pučiamų ragų garsai sukviečia visus ant Birutės kalno. Čia skamba pačios gražiausios dainos iš visos Lietuvos. Prisimenama Birutė, Šv. Jurgis ir džiaugiamasi į Palangą atėjusiu pavasariu. Vakare nešini fakelais šventės dalyviais nusileidžia nuo kalno ir uždega laužus prie jūros. Šią šventę ypač mėgsta jaunimas, nes čia jie gali laisvai atskleisti visus savo tradicinės kultūros suvokimo įgūdžius, pajusti gamtos ir žmogaus harmoniją. Susiformavo tradicija, kad kitą dieną – sekmadienį – ant Birutės kalno prie Šv. Jurgio koplyčios aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos žemdirbius. Labai dažnai Jurginių savaitgalis sutampa su Atvelykiu. Tada šventė praturtinama įvairiomis tautiškomis pramogomis šeimai – liaudies sportiniais žaidimais, margučių ridinėjimais, žaidimais ir linksmomis edukacijomis, kiaušinienės kepimu.
Šventę siekiama padaryti vis patrauklesnę eiliniam žiūrovui ir aktualesnę šiuolaikiškam žmogui. Norima ne tik sudominti gyvąja tradicija, bet ir išryškinti nūdienos žmogaus vertybinį santykį su gamta ir menu. Dabarčiai pritaikytos papročių šiuolaikinės interpretacijos, susijusios su gamtos išsaugojimo prasmėmis: duonos kepimo edukacijos, liaudies sportiniai žaidimai, ,,žaliasis’ bėgimas, orientaciniai gamtosauginiai maršrutai. Miestas puošiamas tvarios gyvensenos siekiamybę liudijančiais vizualiaisiais menais: žemės meno, šviesų instaliacijomis, Jurginių fotografijų, liaudies meno parodomis.
Palangos Jurginės skirtos įvairaus amžiaus, įvairių pomėgių palangiškiams ir miesto svečiams. Tikslo įgyvendinimui suburiamos Palangos kūrybinės pajėgos, bendruomenės, savanoriai iš mokyklų bei raitieji skautai. Palangai, kaip kurortui labai svarbu parodyti savo miesto tradicijų gilumą, išryškinti jų prasmę ir neabejotiną savitumą.

Palangos kultūros centras pateikė Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui  paraišką ir 2022 m. Palangos Jurginės įtrauktos į nacionalinį nematerialių vertybių sąvadą – pripažintos neabejotina unikalią mūsų kurorto kultūrą atspindinti vertybė.