Liepos 8–10 dienomis Šventosios viešosios erdvės pavirs gyva kultūros scena. Čia vyksiantis tarptautinis Gatvės teatrų festivalis žiūrovus pasitiks su trimis intriguojančiais ir visiškai skirtingais pasirodymais. Festivalio programoje liepos 8 d. 20 val. Šventosios jūrų uoste žvejų angare klasikinė literatūra susijungs su akrobatika naujausiame „Teatrono“ cirko ir teatro spektaklyje „Šarūnas“ pagal V. Krėvės dramą. Liepos 9 d. 20 val. šiuolaikinio cirko kūrėjas Markas Liberman pakvies visus patyrinėti gyvenimą žaidimų aikštelėje muzikiniame cirko pasirodyme „Playces“, o svečiai iš Lenkijos – teatras „Klinika Lalek“ – liepos 10 d. 20 val. Šventosios Pėsčiųjų aikštėje stebins unikaliu cirko pasirodymu „Cyrk Tarabumba“ su įspūdingomis, gyvūnų dydžio „supermarionetėmis“.
Apie gatvės teatro magiją ir būsimus susitikimus su publika Palangos kultūros centras kalbasi su festivalio dalyviais: šiuolaikinio cirko platformos „Teatronas“ režisieriumi Gildu Aleksa, tarpdisciplininiu menininku Marku Liberman ir lenkų teatro „Klinika Lalek“ komanda.



Jei Jūsų spektaklį reikėtų apibūdinti trimis žodžiais – kokie jie būtų?
Gildas Aleksa: Teatras, cirkas ir batutas.
Markas Liberman: Stop – Žaisti.
Klinika Lalek: Cirkas be prievartos.
Kas jums yra gatvės teatras ir kokius stereotipus griaunate savo pasirodyme?
Gildas Aleksa: Pasirodymai atvirose viešose erdvėse mums yra susitikimo vieta su žmonėmis, kurie nebūtinai nori ar žino, kad kultūros laukas jų laukia. Dažnai mūsų pasirodymai lauke prasideda su daug mažiau žiūrovų nei baigiasi ir tai mums kaip organizacijai ypatingai svarbu. Galbūt ateityje šie žmonės, atradę šiuolaikinį cirką ir teatrą, apsilankys jau ne netyčiomis.
Markas Liberman: Gatvės teatras man yra galimybė naudotis gatvės tekstūromis, įpročiais ir taisyklėmis kaip meniniais įrankiais. Dažnai gatvės teatras suprantamas tiesiog kaip teatras, vykstantis gatvėje, tačiau mane domina ne spektaklio adaptacija viešai erdvei, o savarankiška meno forma, kuri remiasi pačios gatvės savybėmis ir jas iškelia į pirmą planą. Savo spektakliuose siekiu sukurti galimybes pastebėti net pačius paprasčiausius įvykius – praskrendantį balandį ar praeivio žilą galvą – kaip įspūdingus, mūsų visų dėmesio vertus reiškinius. Kartu ieškau būdų pakviesti žiūrovą tapti veiksmo dalimi, neįspraudžiant jo į stereotipinius „man reikės vieno savanorio“ rėmus. Todėl net ir gatvės teatro struktūrinės klišės man tampa kūrybiniais įrankiais.
Klinika Lalek: Teatras ateina pas žmones, o ne žmonės į teatrą. Gatvės teatras turėtų stebinti ir įkvėpti žiūrovus įvairiose, teatrui neįprastose vietose.
Kaip jūsų pasirodymą priima skirtingų šalių auditorijos? Kuri šalies publika jus labiausiai nustebino savo reakcija į jūsų pasirodymą?
Gildas Aleksa: Kadangi mūsų spektaklis yra pagal Vinco Krėvės kūrinį, šis spektaklis aktualus būtent lietuvių publikai. O juo mes pristatome šiuolaikinį cirką teatro žiūrovui, o teatro inovacijas cirko gerbėjams. Manau, kad spektaklis prisideda prie cirko kaip scenos meno, o ne triukų rinkinio. Žmonės mėgina ploti po kiekvieno judesio ant batuto, tačiau greit supranta, kad spektaklis su jais kalba, kviečia į dialogą. Tuomet plojimai baigiasi ir atsiveria naujos plotmės tarp aktorių, Krėvės ir šiuolaikinio žiūrovo.
Markas Liberman: Spektaklį rodžiau „FiraTàrrega“ – vienoje didžiausių gatvės teatro mugių Ispanijoje. Susirinko tūkstantinė minia. Jaudinausi. Tačiau mane nustebino Ispanijos žiūrovai – kokia jie dosni publika ir kiek tai suteikia galimybių atlikėjui. Atrodo pakeli pirštą ir jauti kaip visų akys pasisuka link jo. Kiekvieną tavo žaidimą ar judesį jie priima su smalsumu ir susidomėjimu. Turbūt neatsitiktinai pietinėse šalyse gatvės teatras toks paplitęs: oras leidžia kurti lauke, daug spektaklių gimsta būtent gatvei, o žiūrovai yra prie to įpratę. Atrodo, kad vienas kitą nuolat augina.
Klinika Lalek: Žmonės ir žiūrovai visame pasaulyje yra panašūs – mums visiems reikia šilumos bei meilės. Šis šou yra linksmas ir nuotaikingas, todėl publika daug juokiasi ir džiaugiasi kartu.
Gatvėje visko nutinka – kaip reaguojate į netikėtumus ir spontaniškas žiūrovų reakcijas Jūsų pasirodymų metu?
Gildas Aleksa: Mūsų spektaklis sukuria pagarbią atmosferą, o netikėtumus stengiamės inicijuoti patys.
Markas Liberman: Viena svarbiausių mano kūrybinių pamokų įvyko būtent gatvėje. Per vieną ankstyviausių spektaklio eskizo rodymų, kai mano žmona ir režisierė Marija buvo aštuntą mėnesį nėščia, į spektaklio erdvę įsiveržė stipriai išgėręs benamis ir pradėjo su manimi bendrauti. Buvau visiškai pasimetęs – tuomet dar nežinojau, kaip tokioje situacijoje elgtis. Būtent šis įvykis paskatino ilgas diskusijas su kolegomis ir privertė suprasti, kad būti gatvės atlikėju reiškia priimti tokių situacijų galimybę. Žinoma, tam reikia ir tam tikrų sąlygų iš festivalių organizatorių – aiškių ribų ir palaikymo, kai situacija tampa nesaugi. Tąkart viskas baigėsi tuo, kad Marija turėjo ateiti ir jį išvyti, o aš likau visiškai sutrikęs. Nors panašių situacijų daugiau nepasitaikė, jaučiuosi, kad šiandien jas priimčiau kaip galimybes.
Man labai patinka mintis, kad spontaniškumas dažnai gali būti suplanuotas. Dėl to savo spektaklyje kartais bandau atspėti žiūrovų vidinį monologą ir jį iškelti į pirmą planą. Kadangi didelė spektaklio dalis yra bendras kūrinys tarp manęs ir žiūrovų, netikėtumai visada egzistuoja. Man atrodo, kad geras atlikėjas turi ne kovoti su jais, o išmokti juos atpažinti ir paversti spektaklio dalimi.
Klinika Lalek: Gatvės teatras – tai dažna improvizacija su žiūrovais. Jei publika įsitraukia, mes mielai improvizuojame kartu.
Ką norėtumėte pasakyti tiems, kurie dar tik ruošiasi ateiti į jūsų pasirodymą?
Gildas Aleksa: Svarbu, kad ateitų pamatyti. Nes tai tikrai nėra toks spektaklis, kokį esate kada nors matę. Žiūrovų nuostaba mums kaskart glosto širdį ir jaučiame, kad susidomėjimas didėja. Na, o jei jau ateisite ir norite suprasti VISKĄ, patariame žiūrėti spektaklį su vienu esminiu raktu: viskas vyksta pagrindinio veikėjo galvoje. Tuomet jau galite suprasti spektaklį nuo pradžios iki galo.
Markas Liberman: Labai Jūsų lauksiu spektaklyje PLAY(ces) ir tikiuosi priminti, kad visas pasaulis – tai mūsų žaidimų aikštelė.
Klinika Lalek: Kviečiu jus į nekasdienį spektaklį „Cirką Tarabumba“!
Plačiau apie festivalio renginius – organizatorių Palangos kultūros centro puslapyje. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Palangos miesto savivaldybė.



